Font Size

SCREEN

Profile

Cpanel

31spalio2014

suduvis.lt

suduvis

Medicinos legenda iš Sūduvos

 

Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktorius, Klaipėdos gydytojų draugijos vedlys, pedagogas, tarptautinio labdaros klubo, jungiančio aukštos reputacijos verslininkus ir profesionalus – ROTARY - vienas iš steigėjų Klaipėdoje – taip galima trumpai apibūdinti Sūduvos krašto sūnų Juozą Ciplijauską. Kaip pasakoja amžininkai, nei gydytojo chalatas, nei juodas visuomenės veikėjo frakas nesugebėdavo užgožti stiprios, meniškos ir veiklios asmenybės, kuris, rūpindamasis kolegų sveikata, ligoninės kieme buvo įrengęs lauko teniso aikštelę, kurioje laisvomis minutėmis ir jis pats, ir bendradarbiai „paskaldydavo“ lauko teniso kamuoliuką. O esant sudėtingam gimdymui, viską mesdavo ir skubėdavo pas gimdyvę...

Juozas Ciplijauskas gimė 1877 m. gruodžio 14 d. Šunskuose. 1908 m. baigė Marijampolės gimnaziją. Besimokydamas gimnazijoje 1901 m. dalyvavo slaptame vaidinime „Amerika pirtyje“. Mediciną studijavo Varšuvoje, čia buvo lietuvių studentų draugijos valdybos narys. 1913 m. baigęs universitetą dirbo Doparte ir Kaune. Pirmojo pasaulinio karo metais tarnavo carinėje armijoje. Grįžęs į Lietuvą gydytojavo, dirbo Vytauto Didžiojo universitete. 1933 m. J. Ciplijauskas buvo pakviestas vadovauti naujai atidaromai Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninei. Jis tapo pirmuoju šios įstaigos direktoriumi, vadovavo moterų ligų skyriui. Klaipėdoje dr. J. Ciplijauskas išryškėjo ne tik kaip geras specialistas, bet ir kaip sumanus vadovas, geras organizatorius. Jam vadovaujant Raudonojo Kryžiaus ligoninė plėtėsi, buvo aprūpinta medicinine įranga. Klaipėdoje dirbdamas, jis buvo Lietuvių gydytojų medicinos draugijos pirmininkas ir Lietuvos Raudonojo Kryžiaus Klaipėdos skyriaus pirmininkas. 1934 m. dr. J. Ciplijauskas sumanė įsteigti gailestingųjų seserų kursus, trunkančius dvejus metus. Kursai laikytini Klaipėdos medicinos mokyklos, dabar Klaipėdos kolegijos Sveikatos fakulteto pradžia. Kursai kaip ir pati ligoninė veikė iki 1939 m. fašistinės okupacijos. Dr. J. Ciplijauskas su kolektyvu pasitraukė į Kauną, vėliau į Vilnių.

Smokinguotoji medicinos legenda

Daugiausia prisiminimų apie medikų legendą - J. Ciplijauską palikusi su juo dirbusi akušerė Elena Grudzinskienė (prisiminimus saugo Klaipėdoje gyvenanti duktė Rūta Grudzinskaitė-Baužinskienė). Būdamas labai reiklus pirmiausiai sau, nenuolaidžiavo ir personalui. Jis sakydavęs: „Akušerė - akmuo, ant kurio pasidėjęs gali tašyti medį". Tačiau tas reiklumas buvo persipynęs su meile bendradarbiams ir bendradarbėms.

Kartais vakarais jis pasirodydavo ligoninėje pasidabinęs smokingu, susirengęs į kokį balių, o gal ir į ROTARY klubo narių susirinkimą „Viktorijos“ restorane. Palikdavo telefoną, kuriuo prisakydavo skambinti, jeigu kas. Ir, iškilus reikalui, sesutės ar akušerės skambindavo. Jis niekuomet nesiteiraudavo, kas ir kaip. Iš karto pasakydavęs: „Einu“. Ir tuoj pat atsirasdavęs su jam labai tikusiu juodu smokingu.

Kaip žinia, ir gimdymas, ir gydymas tuo metu buvo mokami. Gydymas ir priežiūra I klasės palatose kainavo 15 litų dienai, II klasės - 10 litų, III - 6 litai. Už gimdymus buvo atskiras mokestis: „pirmokės“ mokėdavo 150, „antrokės“ - 100, „trečiokės“ - 30 litų. Turtingos gimdyvės taikydavosi į I ir II klasės palatas. Tačiau gimdykla tebuvo viena. Skirtumas tarp turtingųjų ir nepasiturinčiųjų gimdyvių tebuvo tas, kad gimdant turtingosioms dalyvaudavo ir gydytojas, o "trečiokės" gimdydavo tik akušerės prižiūrimos. Tačiau, esant reikalui, gydytojas be jokio atlygio budėdavo ir prie neturtingųjų gimdyvių.

Skaitant su medikų legenda - J. Ciplijausku dirbusios akušerės Elenos Grudzinskienės  rašytus prisiminimus, net saldu darosi, kaip ligoninės direktorius rūpindavęsis personalo sveikata. Vasarą laisvesnę valandėlę ligoninės kieme įrengtoje lauko teniso aikštelėje vadovas su rakete išeidavo „paskaldyti“ lauko teniso kamuoliuko ir kitus ragindavo. Žiemą, kai būdavo sniego, kviesdavo į Girulius gryno oro įkvėpti. Kas nebudėdavo, per pietų pertrauką nuo 13 iki 17 val. imdavo rogutes ir kabindavo prie ligoninės direktoriaus balto limuzino, į kurį sėsdavo J. Ciplijauskas su trimis dukrelėmis. Susidarydavo kartais ir dešimties rogučių vorelė. Atvykus į Girulius - šurmulys, svaidymasis sniego gniūžtėmis, pasivaikščiojimas pajūriu. O paskui visi Raudonojo Kryžiaus ligoninės medikai sugarmėdavo į Girulių kavinukę atsigerti kavos. Ir vėl, sukabinę rogutes prie limuzino, grįždavo į savo kasdienių darbų verpetą.

1939 m. vokiečiams okupavus Klaipėdą, Ciplijauskai paliko tik ką pasistatytą namą ir grįžo į Kauną, kur J. Ciplijauskas buvo pakviestas dirbti Vytauto Didžiojo universitete. O atgavus Vilnių buvo paskirtas Vilniaus Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktoriumi ir Moterų ligų skyriaus vedėju. Dauguma darbuotojų tuo metu ten atvyko iš buvusios Klaipėdos ligoninės. Sąlygos Vilniuje buvo nelengvos, ligoninės turtas išgrobstytas, ateitis buvo miglota (Vokietijos reicho kareivių batai jau trypė Europą).

1941 m., kai karo ugnys susikryžiavo ir virš Lietuvos, J. Ciplijauskas buvo pakviestas į Kauną universiteto Moterų klinikos vedėju ir profesoriumi. Čia jam teko dirbti ypač sunkiomis karo sąlygomis. Be tiesioginio darbo ligoninėje, nemažai laiko užimdavo pasirengimas paskaitoms. J. Ciplijauskas buvo geras lektorius, studentai jį mėgo. Nepaisant sunkių aplinkybių, jis dirbo kiek pajėgdamas, nors kartais skundėsi silpna sveikata.

1943 m. birželį J. Ciplijauskas, eidamas 55 metus, staiga mirė. Palaidotas Kaune, Eigulių kapinėse. Jo žmona ir trys dukterys 1944 m., artėjant karo frontui, pasitraukė į Vakarus.

Bendruomenės lyderis

1938 metais liepos 15 d., Klaipėdoje buvo įkurtas pirmasis Krašto Rotary klubas. Jis veikė 11 mėnesių ir 1939 birželio 16-ąją buvo uždarytas, kai Vokietija okupavo Klaipėdos kraštą.

1938 m. susikūrusio ROTARY klubo sąraše, greta žymiausių to meto Klaipėdos verslininkų, bankininkų, gimnazijos direktoriaus ir kitų – ir  Juozo Ciplijausko - Lietuvos Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktoriaus, pavardė.

J. Ciplijausko premija - Klaipėdos slaugytojoms

Smokinguotąją medicinos legendą savotiškai pratęsė J. Ciplijausko duktė, Viskonsino universiteto profesorė Birutė Ciplijauskaitė, 1947-1949 m. studijavusi Tiubingeno universitete, 1956 m. baigusi Monrealio universitetą ir nuo 1957 m. gyvenanti JAV. Ir šiandien ji palaiko ryšius su Klaipėdos medikais. Jos rūpesčiu 2000 m. yra įsteigta tėvo - J. Ciplijausko - premija, kuri kas dveji metai gruodžio 14 d. (J. Ciplijausko gimtadienį) teikiama geriausioms Klaipėdos krašto slaugytojoms, baigusioms Klaipėdos medicinos mokyklą (dabar - Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos mokslų fakultetas, šiame pastate smokinguotoji medicinos legenda, gyvendama Klaipėdoje, ugdė ir augino gailestingąsias sesutes).

B. Ciplijauskaitė savo tėvą apibūdina taip: „Svarbiausia jo savybė buvo pareigingumas - pirmiausiai ligoniai. Buvo griežtas, reiklus, nemėgo pataikūnų, atjausdavo vargstančius. Domėjosi ne tik savo specialybe, bet ir muzika, menu, literatūra. Ir buvo puikus pavyzdys mums, dukterims. Jis ugdė tikėjimą tikromis vertybėmis. Todėl sugebėjome nepalūžti kovodamos už būvį svetur."

Parengta pagal Gražina Juodytė, ve.lt

Nuotr.: Klaipėdos Raudonojo Kryžiaus ligoninės direktorius Juozas Ciplijauskas (trečias iš kairės) ligoninės kieme paties įrengtoje lauko teniso aikštelėje, kurioje laisvomis minutėmis ir jis pats, ir bendradarbiai „paskaldydavo“ lauko teniso kamuoliuką.

© Nuotrauka iš Ciplijauskų šeimos archyvų.

 

Komentuoti

Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus, ar kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Neetiški komentarai gali būti šalinami vilkaviskis.info sprendimu.

Apsaugos kodas
Atnaujinti

Stats counter, realtime web analytics, heatmap creator