24Balandis2014

Ką apie mūsų kraštą rašė ,,Lietuvos Aidas“ 1918 m.

Kaizerinės Vokietijos okupuotoje Lietuvoje, nors ir paskelbus Lietuvos Nepriklausomybės Aktą, ,,Lietuvos Aidas“ atstovavo besikuriančiai valstybei. Tačiau plačiau rašyti apie valstybės įvykius, matyt, neleido karo metų vokiečių cenzūra. Pirmuosiuose puslapiuose plačiau nušviečiami įvykiai Pirmojo pasaulinio karo frontuose, permainos Rusijoje po bolševikų perversmo. Iš laiko perspektyvos įdomiausia skaityti pranešimus rubrikose apie įvykius šalies periferijoje. Laikraštis informuodavo apie kultūrinio gyvenimo atgimimą. Miesteliuose ir kaimuose steigėsi lietuviškos mokyklos, vyko kultūriniai renginiai. Labai populiarūs provincijoje rengiami mėgėjų vakarai, vakariniai kursai. Ypač daug žinučių šiomis temomis išspausdinta antroje 1918 metų pusėje.

Skaitytojams pateiksime ,,Lietuvos Aido“ publikacijų santraukas, atspindinčias 1918 metų įvykius Vilkaviškio apskrityje. (Žinučių kalba ir stilius netaisyti)

,,Lietuvos Aidas“ 1918 m. rugsėjis

Pajevonys (Vilkaviškio apskritis)

Liepos mėnesio pabaigoje trijų kaimų žmonės, Kunigiškių vedami, rengia būsimų vakarinių kursų naudai vakarą. Tik viens vargas tebėra. Vienas kitas būras ne tik rengėjams pritarti nenori, bet juos pašiepia.

Ką jie mukeriai, daro? Pažiūrėsit, perkūnas į juos trenks! Įsimaukę baltakės, ūkininkai visokiais būdais išjuokia protingesnių sumanymus. Gėda, jums, Vyrai! Jei patys apytamsoje graibotės, netrukdykit kitiems šviesa naudotis.

Lankeliškiai. Birželio 23 d. tuojau po pamaldų buvo parapijonų susirinkimas rinkti atstovams į būsimas Lietuvos Nepriklausomybės iškilmes Vilniuje. Pirmiausia susirinkime buvo matyti, kad mažai tedalyvauja moterų. O juk ir joms turėtų lygiai rūpėti atgimstančios tėvynės vargai ir reikalai. Susirinkimo pirmininkas kunigas Grajauskis paaiškino iškilmių reikšmę ir nurodė, jog renkamieji delegatai bus iškilmėse kaip ir lietuvių tautos atstovai. Išrinkti delegatais ūkininkas K. Pautienius ir studentas Kl. Arminas. Vėliava pasirūpinti išrinkta komisija iš 5 žmonių.

Vilkaviškis. Rugpjūčio 4 d. vaidino ,,Kerštinga meilė“ ir ,,Abejotina ypata“, pasižymėjo pats režisierius ir mėgėjų vaidintojų kuopelės kūrėjas S. Bartininkaitis. Dainavo V. Narkevičiaus choras. Virš programos du vyriuku pasakė nevykusį dialogą, kuriuo užgavo klausytojus ir pagadino šiaip jau gražų ir sumaningai sutaisytą vakarą.

Būdviečiai. Liepos 7 d. Vilkaviškio apskr. vaidino ,,Ant bedugnės krašto“. Vargonininko Pesio choras padainavo dainų. Pinigai skiriami kaimo mokyklai. Tai gal pirmasis šiame pasienio kampelyje protingas pasilinksminimas. Kitas korespondentas mini, kad vaidinimas buvęs silpnas.

Vilkaviškyje septintas iš eilės karo metu vakaras. Vaidino ,,Švarką ir milinę“, trijų veiksmų vaizdelį, mokytojo Plečkaičio (vėliau žymaus politiko, Smetonos oponento (vilkaviskis.info pastaba) vedamas choras padainavo dainų ir Lietuvos himną pradžioje ir pabaigoje. Pelnas labdarybės tikslams.

Pilviškis. Prieš karą buvo čia keletas lietuvių krautuvių, arbatinė, įvairių draugijų. Šiandieną ji tik viena ,,Žiburio“ draugija težybso. Pamažėle pradeda jau keltis iš po griuvėsių, stato ir taiso trobas.

Krautuvėse viešpatauja vieni žydai, imdami nuo žmonių kainas už parduodamas prekes, kiek tinkami. Daug žalos žmonėms daro čia vietinė smuklė, kur ne vienas girtuoklėlis prageria paskutinį skatiką. Smuklei reikalinga degtinė ir jos pagamina ir pristato visoki slaptieji bravarai. Grūdai čia labai brangūs, nes jų daug superka ,,bravarų“ savininkai. Paskutiniu metu parvažiavo į Pilviškius keletas lietuvių, inteligentų iš Rusijos, jų tarpe vienas daktaras ir felčeris. Tikimasi, kad apmiręs per karą vietos kultūrinis gyvenimas bus veikiai atgaivintas, padedant šviesuomenei ir šiaip jau geros valios žmonėms. Pasaulio žiniomis mūsų žmonės labai įdomauja skaitydami daugybę laikraščių.

Keturvalakiai. (Vilkaviškio apskritis). Per pareitą mėnesį Keturvalakių Liaudies namuose buvo suvaidintas ,,Švarkas ir Milinė“. Vaidino, matyti, žmonės scenoje patyrę. Neįstabu, kad žiūrėtojai didžiausio pasitenkinimo reiškė. Aistetikos žiupsnį gavo kiekvienas. Šis sodžiaus vaidinimas ir dar atliktas gražiai išpuoštuose Liaudies Namuose, kai kuriais žvilgsniais pralenkė ir ,,miesto sceną“. Pelno 348 markių paskirta ,,Žiburėliui“ ir 100 markių grįžtančių.

Aukos

A.A. Petro Kriaučiūno (1850-1916 m.) b. Marijampolės gimnazijos mokytojo kūnas yra

palaidotas Jaroslavlyje, katalikų kapinėse, tam tyčia parengtame rūsyje, įdėtas į du karstu-metalinį ir medinį, rūsis apskliaustas iš visų pusių lentomis. Ant kapo pastatytas medžio kryžius su lietuvišku parašu ir aptvertas dvieile medžio tvora. Kapo fotografija netrukus bus įteikta L. Mokslo draugijai.

Jei giminės ryžtųsi kada pargabenti P. Kriaučiūno kūną į Lietuvą arba Jaroslavlyje statyti paminklą, tesiteikia tam tikslui iš velionies gerbėjų šią aukelę.

Pinigus priėmė studentas Antonius Endziulaitis, įteikti L. Mokslo Draugijai.

,,Lietuvos Aidas“, 1918 m. rugsėjo 19 d. Nr. 89

Komentuoti

Už „komentaruose“ paskelbtą nuomonę, faktus, ar kitokią informaciją atsako ją paskleidę asmenys. Neetiški komentarai gali būti šalinami vilkaviskis.info sprendimu.

Apsaugos kodas
Atnaujinti